Kvalifikuotų darbuotojų stygius verčia statybos įmones tarpusavyje konkuruoti atlyginimais, nors nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio dar atsiliekama. Vis dėlto bendrovės pastebi, kad vien didesniais pinigais statybose darbuotojo neišsaugosi.
„Verslo žinios“ išanalizavo 57-ių didžiausių pagal 2021 m. pardavimo pajamas statybos įmonių mokamų atlyginimų medianas šių metų pirmąjį pusmetį. Ne mažiau kaip 2.000 Eur neatskaičius mokesčių šių metų pirmąjį pusmetį mokėjo 17 įmonių. Palyginkime: pernai tokių bendrovių buvo 10, o užpernai – vos dvi.
Vertinant įmonių mokamas vidutines mėnesines algas, septyniose bendrovėse jos per metus išaugo daugiau nei ketvirtadaliu, o bent 10% – 27-iose. Apie atlyginimų politiką ir konkurenciją dėl darbuotojų VŽ pakalbino „Conresta“ personalo vadovę Valdonę Ugianskienę.
Tik atlyginimo neužtenka
Valdonė Ugianskienė, UAB „Conresta“ personalo vadovė, VŽ sakė, kad įmonės dydis leidžia darbuotojams pasiūlyti patrauklius atlyginimus. Vis dėlto šiandien darbuotojai žvalgosi ne tik jo.
„Pastebime, kad dabar darbuotojams darbo užmokestis nėra vienintelis svarbiausias kriterijus dirbti konkrečioje darbovietėje, o vis svarbesni tampa kultūriniai ir emociniai kriterijai: požiūris į darbuotoją, įsipareigojimų darbuotojams laikymasis, įtraukimas į sprendimų priėmimą ir panašiai“, – pasakoja V. Ugianskienė.
Anot jos, viena įmonės vertybių ir krypčių – inovatyvumas, kurį stengiamasi perkelti ne tik į statybą, bet ir procesus pačioje bendrovėje.
„Inovatyvi ir pažangi statyba įmanoma tik su tinkamu darbuotojų įsitraukimu, todėl statybos įmonės turėtų taikyti pažangius, darbuotojų fizinį ir emocinį saugumą užtikrinančius personalo valdymo įrankius ir darbo organizavimo principus. Nuolat ieškome veikiančių priemonių darbuotojų pasitenkinimui ir lojalumui auginti“, – sako ji.
Tačiau darbuotojų kaitos net ir imantis tokių sprendimų statybos sektoriuje išvengti nepavyksta, priduria pašnekovė: „Suprantame, kad konkuruojame ne tik šalies viduje, bet ir su užsienio darbo rinka.“
Šiuo metu įmonėje dirba 239 žmonės, iš kurių 110 yra montuotojai-betonuotojai, o 129 – statybos objektų administracijos darbuotojai.
„Didžioji dalis šių darbuotojų turi inžinerinį išsilavinimą ir darbo patirtį, o tokių specialistų trūkumas jau kelerius metus labiausiai juntamas. Kaip tik šiuo metu turime kelias laisvas statinio statybos vadovo, darbų vadovo, inžinieriaus pozicijas“, – teigia V. Ugianskienė.
Pasak jos, statybos inžinerijos specialistų paklausa vis dar išlieka didesnė nei pasiūla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse. Tai verčia darbdavius pasitelkti konkurencingas motyvavimo priemones.
„Mūsų įmonėje taikomas kompetencijų modelis, sudaromas darbuotojų karjeros kelias, leidžiantis plėsti ir stiprinti turimas kompetencijas. Šių dienų statyba jau kelia aukštesnius reikalavimus ir patiems darbuotojams – reikalingi specialių gebėjimų ir žinių turintys specialistai, gebantys statybų procese naudotis technologijomis, skaitmeniniais įrankiais, itin vertiname darbuotojų orientaciją į kokybišką statybą“, – sako ji.