Pasaulyje vis daugiau statybos projektų įgyvendinama naudojant „Design-build“ (liet. projektavimo ir statybos) metodą. Pasitelkus šį statybos būdą, galima sutrumpinti projekto įgyvendinimo laiką, neviršyti numatyto biudžeto bei išvengti rizikų, susijusių su neįgyvendintais užsakovo lūkesčiais. Lietuvoje tokios efektyvios statybų praktikos vis dar imamasi retais atvejais. Kokie įsitikinimai stabdo „Design-build“ metodo taikymą ir kaip išnaudoti šios praktikos privalumus vykdant statybos projektus, patirtimi dalijasi generalinės rangos atstovai „Conres“.
„Didžioji dalis Lietuvos statybos projektų įgyvendinama tradiciniu būdu: projektuotojas, remdamasis savo patirtimi bei užsakovo vizija ir lūkesčiais, parengia projektą. Po to konkurso būdu išrenkamas rangovas. Pastarajam suskaičiavus projekto įgyvendinimo kaštus, paaiškėja, kad pagal dabartinį projektą, jie yra didesni, nei tikėtasi. Užsakovas priverstas pakartotinai kreiptis į projektuotoją dėl projekto pakeitimų, kurie atitiktų jo finansinius lūkesčius. Tik po papildomų korekcijų pradedamas projekto įgyvendinimo etapas. Užsitęsęs projekto rengimas ir sąmatos tikslinimas ilgina projekto įgyvendinimą. Viso to galima išvengti naudojant užsienyje itin populiarų „Design-build“ metodą. Taip ne tik sutrumpinamas projekto įgyvendinimo laikas, bet ir išvengiama projekto koregavimų. Tokiu būdu užsakovas tiksliai valdo projekto įgyvendinimą laike ir nepatiria papildomų išlaidų“, – įsitikinęs „Conres“ vadovas Lukas Laukaitis.
Lukas Laukaitis, CONRES vadovas
Vadovo teigimu, esminis „Design-build“ principo išskirtinumas – visi projektavimo ir statybos darbai patikimi į vienas rankas. Užsakovas savo statinio viziją pateikia tiesiai rangovui. Atsižvelgiant į užsakovo reikalavimus, suderinami pagrindiniai sprendiniai, tuomet suskaičiuojama projektavimo ir statybos darbų kaina, atliekami rangos darbai.
„Kitaip tariant, užsakovas ateina su vizija, ko jam reikia, o mūsų tikslas – tą viziją realizuoti, įtraukiant visus žingsnius: nuo projektavimo, statybos iki perdavimo eksploatuoti užsakovui“, – dėsto pašnekovas.
Mažesnės laiko ir finansinės sąnaudos
Paklaustas apie esmines šios praktikos naudas, L. Laukaitis teigia, kad jų yra ne viena. Patikėjus projektavimo ir statybos procesus vienai įmonei, pirmiausia užsakovas sutaupo laiko. Jei statybas planuojama įgyvendinti tradiciniu būdu, t. y. pirma atliekant projektavimo darbus, o vėliau kreipiantis į rangovą, konkretūs statybos darbai – atlikimo terminai, potencialūs subrangovai, tiekėjai ir pan. – pradedami planuoti tik po to, kai gaunamas kvietimas teikti pasiūlymą. Pasitelkus „Design-build“ principą rangovas, ruošdamas projektą, numato parengiamuosius įgyvendinimo veiksmus, derina partnerius, tiekėjus, gaminius, logistiką. Kai šie procesai persidengia, sutaupoma laiko, dažnu atveju – nuo 3 iki 5 mėn.
„Antra esminė nauda – valdomas biudžetas. Įgyvendinant projektą tradiciniu būdu, dėmesys sutelkiamas projektavimui, biudžetas įvertinamas preliminariai, pagal pirminius sprendinius. Rangos konkurso metu paaiškėja, kad numatyti sprendiniai neatitinka Užsakovo finansinių lūkesčių.
„Design-build“ metodas leidžia išvengti perprojektavimo etapo, nes visi sprendiniai kuriami atsižvelgiant į planuojamą biudžetą. Rangovas gali išpildyti užsakovo viziją neviršijant numatytos sąmatos, tad valdoma rizika dėl kainos padidėjimo“, – tikina pašnekovas.
Anot L. Laukaičio, tokia statybų praktika turi ir kitų privalumų – rangovas yra suinteresuotas gauti užsakymą, tad pasinaudoja savo žiniomis, kaip galima projektą padaryti optimalesnį, racionalesnį, dar ankstyvame projektavimo etape pasitelkiama sukaupta patirtis. Be to, visą atsakomybę atidavus į vienas rankas, užsakovui nebereikia kontroliuoti atskirų projekto įgyvendinimo etapų.
„Conres“ vadovo teigimu, svarstydami apie šios praktikos pasirinkimą, užsakovai turėtų įsivertinti, jog „Design-build“ metodas reikalaus didesnio įsitraukimo ir laiko pačioje projekto pradžioje. Pasirinkus šį metodą, kad projektas galėtų startuoti dar iki gaunant statybos leidimą, reikės skirti daugiau dėmesio numatyti kokybiniams reikalavimams, vizijai, projekto išpildymui ir sprendiniams. Užsakovui įsitraukus į procesą, tiksliau įgyvendinami jo lūkesčiai, veikiant komandoje sklandžiau siekiama bendro tikslo.
Kol kas populiaresnė užsienyje
„Conres“ statybos direktorius Laurynas Senkus pažymi, kad nepaisant visų išvardytų privalumų, toks statybų metodas Lietuvoje vis dar taikomas retai.
„Galbūt užsakovus stabdo klaidingi įsitikinimai, kad susitarus fiksuotą kainą pagal pateiktą aprašą nukentės projekto vizuali estetika, sprendinių kokybė ar tiesiog bus pastatytas ne visai lūkesčius atitinkantis statinys, tačiau tokios baimės – nepagrįstos. „Design-build“ metodas leidžia apibrėžti užsakovo reikalavimus ir visa tai aprašyti sutartyje, taip užtikrinant, jog projektas bus įgyvendintas atsižvelgiant į konkrečius kliento lūkesčius. Jei užsakovas planuoja statinį iš kokybiškesnių medžiagų, tai ir bus numatyta sutartyje“, – sako pašnekovas.
Laurynas Senkus, statybos direktorius
Anot L. Senkaus, Lietuvoje užsakovai paprastai renkasi šį statybos būdą tuo atveju, kai projekto įgyvendinimo terminai yra kritiškai svarbūs – kai nebėra laiko atskirai projektuoti, skelbti konkursą ir ieškoti rangovo bei atlikti perprojektavimo darbus.
„Užsienyje „Design-build“ praktika užima didelę statybų rinkos dalį. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2016–2020 m. pasitelkus šį metodą įgyvendinti net 43 proc. statybos projektų, o Švedijoje naudojantis „Design-build“ metodu dar 2015 m. įgyvendinta daugiau nei 50 proc. infrastruktūros statybos projektų. Lietuvoje tai vis dar – nišinis metodas, kurio imamasi, kai priverčia aplinkybės. Tačiau visai be reikalo – net jei ir nėra kritiškai svarbu sutilpti į laiką, anksčiau užbaigus projektą galima greičiau gauti investicinę grąžą, be to, juntamos ir visos kitos minėtos šio metodo naudos“, – pasakoja pašnekovas.
Statybų direktoriaus teigimu, nors apie „Design-build“ praktiką viešojoje erdvėje kalbama gana retai ir ne visi užsakovai žino apie jos naudas, šis metodas nėra labai naujas – „Conres“ su tokiais projektais dirba jau nuo 2012 m.
„Pirmąjį statinį pagal „Design-build“ metodą įgyvendinome prieš vienuolika metų, tuomet statėme ugniagesių gelbėtojų rengimo centrą. Pasitelkiant šią praktiką, laiku įgyvendinome ir Palangos miesto baseino su sveikatingumo centru projektą, „Park Inn by Radisson“ viešbučio ir verslo centro greta Vilniaus oro uosto projektą, o „Lietuvos pašto“ logistikos centro statybos darbus Vilniuje pavyko užbaigti dviem mėnesiais anksčiau, nei planuota. Šiuo metu įgyvendiname „Omniva“ siuntų rūšiavimo terminalo projektą Kaune. Taigi, tokia praktika tinka įvairios paskirties statybų projektams įgyvendinti“, – pažymi L. Senkus.